– Ką galiu ir ko negaliu daryti tol, kol paskelbtas karantinas?

– Paprastai tariant – darykite tai, kas būtina, ir nesiimkite tų veiklų, kurios gali palaukti ir tai, ko šiandien atlikti neprivalote. Paprasčiausiai, jeigu yra galimybė, tvarkykite reikalus internetu. Labai teisinga vengti viešų susibūrimo vietų arba tokių, kuriose gali rinktis daugiau žmonių. O jeigu rūpi, ką galite daryti ir kas draudžiama karantino metu, visada informaciją galite pasitikrinti oficialiame Lietuvos Respublikos vyriausybės puslapyje www.lrv.lt.

– Ką daryti, jei pasijutau prastai?

– Visuomet galite kreiptis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus nemokama karštąja linija numeriu 1808. Jie tokiu atveju geriausiai patars, kaip elgtis ir ką daryti.

– Dėl karantino jaučiu padidėjusį nerimą, ar dėl to turėčiau kreiptis pagalbos?

– Pirmiausia, pasikalbėkite apie savo nerimą su artimaisiais, esančiais šalia, su šeimos nariais, draugais. Jeigu tokio žmogaus šiuo metu šalia nėra, visada su juo galima susisiekti telefonu. Taip pat dabar būtų pats laikas peržiūrėti savo vaistinėlę, kurioje galbūt turite B grupės vitaminų ar magnio preparatų – jie puikiai ramina nervų sistemą. Jeigu tik jie yra tinkamo galiojimo, kviečiu juos naudoti. Dabar būtų pats laikas.

– Kokių vaistų patartina turėti namuose?

– Kaip esu minėjusi anksčiau, vaistų nuo koronaviruso ir vakcinos iki šiol nėra. Bet būtiniausių vaistų: peršalimo simptomams lengvinti, uždegimui ir skausmui mažinti galima įsigyti ir internetu. Taigi labai rekomenduočiau neplūsti į vaistines, nestovėti eilėse, saugoti save ir aplinkinius. Svarbu, kad nepamirštumėte stiprinti imunitetą – reguliariai maitinkitės, išeikite į lauką, pakvėpuokite grynu oru. Už lango jau pavasaris, pasidžiaukite saule.

– Telefonu gavau Bendrojo pagalbos centro (BPC) pranešimą, kad karantino metu bus ribojamas judėjimas visoje šalyje, bet vėliau ši žinia buvo paneigta. Kokia informacija galiu pasitikėti?

– Žmonių judėjimas Lietuvos teritorijoje kol kas nėra ribojamas. Kol kas draudžiama tik atvykti į Lietuvos teritoriją ir išvykti už jos ribų.

– Turiu senelius, tėvus, kuriais reikia rūpintis. Ar galiu ir toliau juos lankyti?

– Jeigu jaučiatės gerai, esate sveiki, neturėjote kontakto su sergančiu asmeniu, galite drąsiai lankyti savo vyresnius artimuosius. Jeigu jaučiatės prastai, paprašykite, kad jūsų tėvus ar senelius aplankytų jūsų draugai, kaimynai arba kiti artimieji.

– Kada karantinas bus atšauktas?

– Deja, konkrečios dienos šiandien niekas negali pasakyti. Viskas priklausys nuo to, kaip seksis suvaldyti viruso protrūkį. Kol kas karantinas yra paskelbtas iki kovo 31 d. Bet neatmetama, kad šis laikotarpis gali būti ir pratęstas.

– Ar gali būti, kad karantino metu pritrūks svarbiausių vaistų?

Šiuo metu tokios grėsmės tikrai nėra, galite visi būti ramūs. Vaistų užsakymas ir pristatymas vyksta įprastai, kaip ir iki paskelbiant karantiną. Vaistinės asortimentas yra nuolat papildomas.

– Ar gali būti, kad vaistinių veikla karantino laikotarpiu ateityje bus ribojama?

– Šiuo metu vaistinių veiklą nėra ribojama ir remiantis kitų šalių praktika, vaistinių veikla nebus stabdoma.

– Kodėl turiu likti namuose ar neiti į darbą, jei nejaučiu jokių ligos simptomų?

– Labai svarbu suvokti ir suprasti, kad galime nejausti visiškai jokių arba tik nežymius simptomus iki 14 parų po užsikrėtimo koronavirusu, todėl būtina laikytis numatytų rekomendacijų, likti namuose, kiek įmanoma apriboti socialinius kontaktus. Saugokime save ir aplinkinius.

Sveikatos specialistė Audra Bertašienė(informacija iš Sveikata.lt)

Iš kur atsiranda koronavirusai?

Koronavirusai yra virusai,kurie cirkuliuoja tarp gyvūnų,tačiau žinoma,kad kai kurie iš jų sukelia infekcijas žmonėms.Sulėlę infekciją žmonėms,jie toliau gali būti perduoti nuo žmogaus žmogui.

Kaip žmogus gali užsikrėsti COVID-2019?

Koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui,dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiu šią infekciją.Virusas plinta su per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais,kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami,kosėdami ar iškvėpdami.

Kokie simptomai?

Simptomai panašūs į gripą-karščiavimas,kosulys,dudulys,raumenų skausmai ir nuovargis.Sunkesniais atvejais sukelia plaučių uždegimą,sepsį ir septinį šoką,inkstų nepakankamumą ar mirtį.

Kas labiausiai rizikuoja užsikrėsti?

1.Sveikatos priežiūros specialistai,teikiantys pagalbą sergantiems COVID-2019

2.Šeimos nariai,ar artimai bendraujantys su sergančiu.

3.Vyresnio amžiaus žmonės bei sergantis lėtinėmis ligomis.

Kaip sumažinti pavojų užsikrėsti?

1.Plauti rankas vandeniu ir muilu arba dezinfekcinėmis priemonėmis.

2.Kosint ar čiaudant prisidengti vienkartine nosinaite.

3.Vengti kontaktų su į gripą panašių simptomų turinčiu žmogumi.

Sveikatos priežiūros specialist Audra Bertašienė

Ukmergės rajono savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tarptautinių ekspertų išvadas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir NVSC rekomendacijas, prašo gyventojų, kurie neseniai grįžo iš Kinijos ar Šiaurės Italijos (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų), 14 dienų nuo paskutinės buvimo minėtose šalyse dienos likti namuose ir stebėti savo sveikatą.

Tuo laikotarpiu darbdavių, kurių įmonėse dirba ar siekia įsidarbinti žmonės, neseniai lankęsi Kinijoje ar Šiaurės Italijoje, prašoma suteikti galimybes jiems dirbti namuose nuotoliniu būdu. Jei to nepavyksta padaryti, tuomet asmenys gali kreiptis į NVSC, kuris organizuos nedarbingumo išdavimą.

Trys geležinės taisyklės, kurios padės būti saugesniais:

✅ Plaukite rankas kruopščiai ir dažnai, ir visada po kontakto su svetimais paviršiais. Jei turite, galite naudoti pirštines, bet neužmirškite jų plauti.

✅ Nelieskite rankomis veido – niekada, kad ir kaip niežtėtų, nebent iš karto po rankų plovimo.

✅ Dažnai vėdinkite patalpas – geriau langus atverkite plačiai bent trumpam, o ne ilgesniam laikui vos praverdami.

Nesirūpinkite, jei neturite kaukės - ji reikalinga tada, jei pats sergate, kad neapkrėstumėte kitų, arba jei sergantysis kvėpuoja tiesiai į jus.

Jei įtariate, kad užsikrėtėte – atsirado į gripą panašūs simptomai, kvėpavimo sutrikimai arba turėjote kontaktą su galimais viruso nešiotojais:

❗ Neikite pats pas gydytoją, nevykite viešuoju transportu ar taksi – kitaip tariant, neplatinkite galimo viruso.

❗ Skambinkite 112 ir iškart informuokite apie savo įtarimus.

Jei dėl ko nors abejojate (kaip elgtis, jei bendradarbis grįžo iš Azijos, Italijos ar pan.) – pasitikrinkite, elkitės apdairiai, bet be panikos, supraskite kitų nerimą, būkite jam pagarbūs. Jei buvote vienoje iš šių šalių pats – įvertinkite rizikas, galbūt apsaugant savo aplinkinius verta laikinai riboti gyvą bendravimą, galima dirbti iš namų ar net teisiškai gauti nedarbingumą dviem savaitėms.

Jei reikia papildomos informacijos:

ℹ Sveikatos apsaugos ministerijos puslapis, skirtas viruso klausimams: http://bit.ly/SAMinformacija.
ℹ Užsienio reikalų ministerijos informacija dėl kelionių: http://bit.ly/URMkeliauk.

ℹ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija: http://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/efektyviausios-priemones-koronaviruso-prevencijai-konsultavimas-ir-grizusiu

O ką sako psichologai? Štai Singapūro psichologų sąjunga vasario pradžioje paskelbė 7 patarimus, kurie skirti jau ne valstybės vadovams, o kiekvienam mums asmeniškai:

1. Suvokime krizės bendrystę – visi jaučiamės panašiai, todėl kartu galime lengviau įveikti iššūkius, pasidalinti išteklius ir padėti vieni kitiems.
2. Gerbkime vieni kitus – supraskime, kad problema palies mus visus ir suvokime dėl to kylantį savo susierzinimą. Taip pat gali jaustis ir kiti asmenys, todėl gerbkime jų apsisprendimus ar reakcijas.
3. Jauskime asmeninę atsakomybę ir pirkime priemones tik kai jų reikia – pertekliniai pirkimai tik kelia paniką ir neleidžia padėti tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Kartu tai didina įtampą ir tarpusavio priešiškumą.
4. Praplėskite savo domėjimosi sritį – viruso tema neišvengiamai dominuos žiniasklaidoje, tačiau netapkite nuo jos priklausomi. Prisiminkite, kad yra kitų naujienų ir klausimų.
5. Kaltųjų ieškojimai – nors socialinių tinklų eroje lengva prasklaidyti savo liūdesį tiesiog liejant apmaudą internete ir gausinant neigiamų emocijų kiekį, tačiau stabtelėkite ir pamąstykite, kad taip tik prisidedate prie bendro neigiamo fono stiprinimo.
6. Tikrinkite faktus ir netikėkite melagienomis – remkitės patikimais informacijos šaltiniais, tikrinkite informaciją iš kelių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, remkitės oficialia vietos ir tarptautinių institucijų informacija.
7. Kreipkitės ir prašykite profesionalų pagalbos, jeigu baimė trukdo užsiimti kasdieniais reikalais – sveikatos apsaugos įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos gali greitai suteikti pagalbą, jų patarimai tikrai padės.

Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus informacija