Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir šaltos žiemos triūsus pargriaudama juokės .
Šalčių pramonės su ledais sugaištį pagavo
Ir putodams sniegs visur į nieką pavirto...
Taip apie saulės galią pasitikdamas pavasarį kalbėjo lietuvių literatūros klasikas K. Donelaitis. Ir išties saulė nepaliaujamai keliaudama savo taku suka metų ratą, o mes ir vėl sulaukiame Pavasario lygiadienio šventės, kai dienos ir nakties svarstyklės išsilygina, saulutė šviečia vis drąsiau ir lepina mus savo šiluma ir šviesa.
Pavasario lygiadienį JTO 1971 m. paskelbė kaip Pasaulinę Žemės dieną, kuri kaip šventė 1992m. įteisinta ir Lietuvoje. Šią ir Pasaulinę Vandens dieną mokykloje paminėjome ir mes. Mokiniai rinko medžiagą, kūrė plakatus aplinkosaugos, vandens ir energijos taupymo temomis, dalyvavo viktorinoje, kur ne tik pasitikrino gamtos mokslų žinias, bet ir atliko įvairias kūrybines užduotis, spėjo mįsles, rašė palinkėjimus Žemei. Čia skambėjo dainos ir eilės, skirtos pavasariui ir į gimtuosius namus grįžtantiems paukščiams.
Tokių dienų minėjimas išties skatina sustoti ir įsiklausyti, ką kužda po kojomis žemė ar čiurlenantis upelio vanduo, moko mylėti gamtą, puoselėti mus kasdien supančią aplinką.
